Atidėliojimas yra toks pat įprotis kaip ir visi kiti. Atidėliodami mes kažkam priešinamės, maištaujame ir kartais sudėtinga atrasti to priežastį. Tenka nusikelti į praeitį, prisiminti panašaus pobūdžio darbus, situacijas, o gal netgi žmones, kurie mums sukėlė nemalonius pojūčius.

Kaip atrasti atidėliojimo priežastį?

Tyrinėk, ką tavyje „įjungia“ konkretaus darbo atlikimas? Ar priešiniesi pačiam darbui, ar jis tau kažką primena?

Mes priešinamės prisiminimo sukeltai emocijai, nes nebenorime jos patirti dar kartą.

Apie ką toji emocija?

Kaip jautiesi ją prisimindamas, -a?

Kuo dabartinėje situacijoje emocija panaši? Ar adekvatu jausti tokį pasipriešinimą dabartinėje situacijoje?

Kaip nori tai pakeisti?

Atidėliodami užduotis siekiame daugiau malonumo. Išvengdami neigiamos emocijos, mes patiriame trumpalaikį malonumą. Tačiau atradimo džiaugsmas, užbaigtumo jausmas, užduočių, kurios mus kažkur veda, atlikimas yra kur kas maloniau.

Jei atradai priežastį, bus daug lengviau atsikratyti įpročio atidėlioti.

Štai keletas mažų techikų, kurios palengvins kelią link naujo įpročio.

Dirbk su požiūriu. Ar dažnai sakai„reikia padaryti“? Kiek tavo gyvenime frazių su „reikia“?  Jei įsileistum į gyvenimą daugiau „noriu tai padaryti, nes…“, labiau susitelktum į rezultatą ir prisiimtum atsakomybę už savo pasirinkimus. Tuomet orientuojamės į pozityvumą, o ne kančią. Pvz. Ne „reikia“ susitvarkyti namus, o „noriu“, nes man patinka gyventi tvarkingoje aplinkoje.

Paversk tai linksmybėmis. Klausimu „Kaip galiu tai padaryti sau maloniu būdu?“. Pavyzdžiui laukia kalnas neatrašytų e-mailų… gal su muzika tai padaryti bus kur kas linksmiau? O gal jaukioje kavinukėje? Balkone? Namuose ant suoliuko? Žaismingumas ir išradingumas – kartais tikra pagalba!

Sumažink trukdžius. Socialiniai tinklai? Telefonas? Papildomas triukšmas? Kas atitraukia tavo dėmesį? Dažnai atidėliojame, nes mūsų dėmesys padalintas į visas puses. Sufokusuok energiją ir dėmesį į užduotį.

„Ką man tai duoda?“. Prasmės atradimas kiekviename, net mažiausiame darbe, tikrai motyvuoja. Tuomet galime pamatyti ką darome iš inercijos, o kurie darbai tikrai efektyvūs. Galbūt noras atidėlioti kyla dėl to, kad darbas mums ne toks svarbus kaip norėtume, kad būtų. Tiesiog „neveža“, netikime ir todėl atitoliname nuo savęs.

Galvok apie apdovanojimą. Kaip gali save „apdovanoti“ pabaigus darbą? Maži apdovanojimai leis pajusti daugiau užbaigtumo ir su tuo sieti teigiamus jausmus. Gal po užduoties atlikimo, išeisi trumpam pasivaikščiojimui? Gal išgersi skanios arbatos? O gal apdovanojimu taps keli puslapiai mėgstamos knygos?

Veikia maži patobulinimai. Nereikia ieškoti kažkokios įspūdingos technikos. Tiesiog leisti sau bandyti, klysti, analizuoti ir vėl bandyti.