Yra įsitikinimų, kuriuos galime greit atrasti tiesiog mąstymo pagalba. Tačiau egzistuoja ir giluminiai įsitikinimais, kuriais vadovaujamės paslapčia. Net kartais patys to nesuvokdami.

Tokius įsitikinus atrasti – praturtinanti patirtis. Tai gyvenimą iš esmės keičiantis procesas. Jis nepatogus, nes reikalauja 100 proc. atvirumo sau. O jei dirbama su pagalbininku (pvz. koučeriu, psichologu ir pan.), reikalingas ir tvirtas abipusis ryšys, pasitikėjimas. Darbas su įsitikinimais nėra lyg lengvas pasivaikščiojimas pajūriu. Tai lyg kopimas į kalną, kuriame reikia ištvermės. Sustoti – dažniausiai reiškia eiti atgal. Atradus įsitikinimą neriame gilyn. Reikalinga drąsa.

Atpažink apgavystes sau

Tie, kurie vis geriau save pažįsta, žino kaip geriausiai save ir apgauti. Kartais tobulėjimas tiesiog nejuda, nes mūsų protas mums pateikia iš anksto paruoštus, logiškus atsakymus ir taip patys sau užkertame kelią. Tačiau, tu turi teisę stovėti vietoje. Tiek kiek tau to reikia. Tikrai pajusi kada metas pokyčiui, kada nebegali stovėti. Kada stovėjimas vargina.

Žinome, bet nedarome

Juk kaip ir aišku kaip ugdyti naujus įpročius, kaip siekti tikslų. Tikrai atrasi ir knygų ir konsultantų visomis pasaulio kalbomis. Tačiau, kodėl nedarome to, ką puikiai žinome?

Turiu klientų su kuriais susikuriame strategijas, žingsnius. Bet kartais mano nuojauta sako kažką daugiau. Įtariu, kad ne strategijos nebuvime, o įsitikinimuose yra esminės neveiklumo priežastys. Dauguma žmonių labai mėgsta „know-how“ patarimus, žingsnius, receptus… Bet tai tik ledkalnio viršūnė. „Po vandeniu“ slepiasi neigiami įsitikinimai. Jie yra pagrindas. Mūsų tikėjimas savimi. Mūsų įsitikinimai apie gyvenimą, pokyčius, finansus, santykius.  Turėdami įsitikinimus, mes tarsi padedame tašką tyrinėjimams. Gyvenimas yra didelis, su begalybe variantų, kombinacijų. Yra daugybė būdų siekti sėkmės, žvelgti į save, kurti santykius, auginti verslą ir pan. Kodėl leidžiame, kad neigiami įsitikinimai mus ribotų nuo tiek galimybių?

Neigiami įsitikinimai – nutildo „vidinį vaiką“.

Mes gimstame tyrinėtojais. Esame smalsūs ir avantiūristai ieškotojai. Norime savo „kailiu“ patirti gyvenimą, suklysti, o kartais sugriauti mitus. Viduje visada gyvena tylesnis ar garsesnis „maištininkas“. Leisdami neigiamam įsitikinimui kontroliuoti mūsų elgesį, nepatiriame atradimo džiaugsmo. Nėra šansų patirti smalsumo išpildymą. Nesvarbu, kiek tau metų, atsikratęs neigiamų įsitikinimų pradėsi iš naujo atrasti Pasaulį ir jo išmintį. Vidinis vaikas atgims, jis vėl taps tavo dalimi. Kuo daugiau savo vidinių esmių atpažinsi, integruosi, tuo gyvensi pilnesnį gyvenimą.

Kokia įsitikinimo logika?

Įsitikinimai tai tarsi taisyklės, kuriomis vadovaujamės gyvenime. Tos taisyklės nebūtinai turi loginį pagrindą. Kai atrandame neigiamą įsitikinimą, jei suvokiame iš kur jis kilo, pamatome, kad įsitikinimą suformavo ribotas požiūris apie konkrečia situaciją. Iš nedidelės reiškinio interpretacijos, darome įžvalgas apie visas situacijas. Iš vaikystės, paauglystės išgirstų frazių ir susidarytų nuomonių, darome veiksmus būdami vyresnio amžiaus. Kokia įsitikinimo logika? Galbūt funkcija buvo apsaugoti, įspėti, patarti. Bet jei tai patarimas, kodėl paverčiame jį faktu? Tai nėra faktas, tai tiesiog patarimas.

Patark sau iš naujo

Mes galime iš naujo formuoti savo įsitikinimus. Tai nėra lengvas darbas, tačiau vertas pastangų. Pabandyk iš eilės surašyti kokie tavo įsitikinimai apie šiuos reiškinius. Tiesiog, kas pirma kyla mintyse?

Mano karjeros galimybės

Grožio suvokimas

Siekimas didelių tikslų

Pinigų kiekis sąskaitoje

Mano kūrybiškumas

Tai mažas eksperimentas, tačiau tikiu, kad gali atrasti naujų dalykų, kurie galbūt atitolina tave nuo smagių patirčių, polėkio ir gyvenimo pajautimo.

O dabar – giluminiai įsitikinimai

Kaip minėjau, yra giluminiai įsitikinimai. Jie veikia kaip foninė muzika. Net ne iš karto mes juos galime atpažinti, nes šie įsitikinimai yra tapę mūsų dalimi. Mes jų nenorime įvardinti, jie nėra malonūs. Juos pripažinę, pripažinsime ir savo pažeidžiamumą, netobulumą. Bet buvimas pažeidžiamu, padeda kurti stiprų ryšį su savimi, kitais Tampame autentiškais.

Pasidalinsiu keletu pavyzdžių. Gali būti, kad perskaitęs juos, atrasi ir savyje nors vieną panašų/ kitokį įsitikinimą

„Privalau apsimesti, kad man sunku, tada sulauksiu pagalbos ir palaikymo.“ (Nors demonstruoju, kad dedu pastangas, esu stiprus, bet sudėtingose situacijose verkšlenu, tikiuosi kitų pagalbos).

„Tam, kad žmogus darytų taip kaip noriu, turiu visada manipuliuoti.“ (Darbe noriu būti patikimas vadovas, daug investuoju į santykius, vertinu atvirumą, bet jei pats sakyčiau visą tiesą, jie nieko nedarytų.)

„Žmonės turi džiaugtis, kad su jais bendrauju, esu daug įdomesnis/ protingesnis už juos.“ (Nors turiu daug draugų, palaikome gerus santykius, artimų draugysčių nepavyksta užmegsti).

„Vaikai dar nieko nesupranta ir nieko negaliu iš jų išmokti.“ (Nors apsimetu, kad esu supratingas tėvas ir siekiu artumo su savo vaikais).

„Mano sutuoktinis yra daug kvailesnis už mane, jei ne aš, jo gyvenimas būtų chaosas.“ (Nors noriu darnių santykių, demonstruoju pagarbą savo sutuoktiniui, giriu jį, palaikau, bet kažkas ne taip.)

Tai tik pavydžiai. Kiekvienas įsitikinimas gali slėpti visai kitokius dalykus.

Visgi, giluminiai įsitikinimai yra viena sudėtingiausių temų, tačiau dažnai tai būna tikslus paaiškinimas, kodėl žmogui, nors ir dedančiam pastagas, vistiek nesiseka.

Įsitikinimai lemia elgesį. Elgesys lemia rezultatus. Jei rezultatas nesikeičia, vadinasi dar nepriėjome tikrųjų įsitikinimų.

Linkiu nesustoti, nesitenkinti greitais atsakymais. Eikite gilyn, drąsiau ir pasitikėjimu. Tikėkite, kad jei atrasite įsitikinimus – galėsite juos ir pakeisti.