Jau seniai įsitikinau, kad “to-do” sąrašai gražiai atrodo teoriškai ir labai prastai praktiškai. Kiek kartų dėliojau tuos sąrašus, mažai patirdama “išbraukto punkto džiaugsmą”, labiau pergyvendama, kad “ir vėl darbas nusikėlė kitai dienai”.

Pamirškite tuos “to-do” sąrašus. Jie neatspindi realybės, prioritetų ir tikrųjų mūsų vertybių. Visada esu ne už mechaniškai pasiektus pokyčius, bet už tikrus, išjaustus, tinkamiausius konkrečiam žmogui.

Jau kuris laikas darau patobulintus sąrašus. Pradedu nuo klausimų:

  • Kiek aš turiu laiko? Kokie mano prioritetai? Ar jie atspindi mano vertybes? Dažniausiai laiką skirstau į “DARBUI”, “ŠEIMAI” ir “SAU”. Šios kategorijos gali keistis. Kiekviename gyvenimo etape prioritetai gali būti skirtingi. Ir tikrai nieko baisaus, jei šiandien tau didžiausias prioritetas “DARBAS”. Tai galbūt atspindi tavo tikslus, o galbūt tai susiję su saviraiška, prasme? Galbūt darbas padeda pasiekti finansinę laisvę, o ja džiaugsiesi šeimoje su savo artimaisiais. Mūsų prioritetai nėra galutinis nuosprendis apie mūsų asmenybę. Taip, jie susiję su vertybėmis, tačiau ne 100 proc. ir kartais ne visiškai tiesiogiai.

Pagal tai kiek turi laiko, kiekvienai kategorijai priskirk bent po 1 svarbiausią užduotį. Paskutinė kategorija (šiame pvz. “SAU”) reiškia mažiausiai svarbi, todėl jei neatliksi šio darbo, vadinasi tai sau leidi.

Pvz.:

Darbas” – Pasiruošti ir dalyvauti susirinkime

Šeima” – Filmas vakare

Sau” – Pasivaikščiojimas parke

Jei laiko turi daugiau gali priskirti po tris užduotis ir pažymėti jų prioritetus (A – labai svarbu, B – svarbu, C – mažiausiai svarbu).

Darbas” – A Pasiruošti susirinkimui; B Paskambinti senam klientui; C atnaujinti sutartį su…

Šeima” – A Padėti vaikui paruošti namų darbus B Suplanuoti atostogas C Aplankyti tetą

Sau” – A Pasivaikščiojimas parke, B Knygos skaitymas C Įsigyti naujų drabužių

Tai trumpa įžanga apie “to-do” sąrašo alternatyvą. Tačiau grįžkime prie to, kodėl neveikia ilgi sąrašai?

  1. Dažniausiai prirašome daugiau darbų nei galime įgyvendinti
  2. Netinkamai įvertiname laiką, per kurį galime darbus atlikti
  3. Daugiau “multitaskiname” ir tarp daugybės darbų, pametame esmę ir savąjį “kodėl”
  4. Dienos pabaigoje neišbraukti darbai atima daugiau energijos nei suteika energijos įgyvendintos eilutės
  5. “To-do” sąrašas yra didžiausias motyvacijos priešas. Matydami kiek liko neišbrauktų darbų, mes nejučiomis ir pradėsime orientuotis į tai ko nepadarėme, imsime save spausti “pasistengti labiau”. Tokiu būdu galime pamiršti užfiksuoti, kas sekėsi gerai.

Žmonės siekia prasmės. Autopilotu atliekami darbai gali tikti trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu gręsia perdegimu, beprasmybės pojūčiu.

Sąrašai, atspindintys mūsų vertybės ir prioritetus yra arčiau mūsų mąstymo eigos. Kai viskas “sudėliota į lentynėles”, dienos metu mus lydi aiškumo ir tvarkos pojūtis.

Užsibrėžę nedideles ir įveikiamas užduotis, įgauname motyvacijos padaryti daugiau. Kai atliekame visas užduotis iš kiekvienos srities, norisi atlikti ir papildomus žingsnius. Toji vadinama “papildoma mylia” suteikia didesnio pagreičio jausmą. Malonu žinoti, kad kiekvieną dieną turime progos nueiti tą papildomą, kad ir mažą žingsniuką. Kiek bus žingsnių po mėnesio?

  • Pasibaigus dienai, įvardinkime ką atlikome, kuo džiaugiamės, už ką esame dėkingi.
  • Svarbu fiksuoti sėkmę ir nelaikyti jos atsitiktinumu. Sėkmė gali būti suplanuotas ir daug kartų pakartotas dalykas. Jį pakartoti gali, kai dienos pabaigoje pažymi kas pavyko, kodėl pavyko ir kaip tai perkelti į kitas situacijas/ pakartoti panašiomis aplinkybėmis.

Sukurkime tokius darbų sąrašus, kurie skatina orientuotis į sėkmę ir atspindi tikruosius mūsų poreikius ir tikslus.